Rūta Kotryna Vyšniauskienė

Aš esu Rūta Vyšnia. Dar vaikystėje pajutau didelę meilę tradiciniam folklorui, dalyvavau folkloro ansamblyje, kur išmokau daug nuostabių dainų, ratelių bei skambinti kanklėmis. O kiek kelionių, koncertų, vakarinių ir kalendorinių švenčių su dainom ir šypsenom būta... Ši mano meilė folklorui, buvo tokia stipri, kad net baigiau muzikinio folkloro magistro studijas. Studijuodama dar giliau pažinau mūsų tradicinį muzikinį paveldą, giedojau mylimas sutartines, keliavau po Lietuvos kaimus ir ekspedicijų metu bendravau su seneliais, kaimo gyventojais, kurie dar mena savo tėvų, senelių dainas ar pasakojimus apie lietuviškas tradicijas ir papročius. O vakaronės ekspedicijų metu, muzika, šokiai... Ir daug bendraminčių ir draugų skambančio rato sūkuryje. Man etninė muzika yra lyg vanduo, kuris atgaivina kūną, protą ir sielą, kuris įkvepia kūrybos blyksniams. Tai toks prasmingas mūsų prosenelių ir senelių palikimas, dovana, kurią mes šiandien turime galimybę priimti, puoselėti ir taip savotiškai per dainą prisiliesti prie istorijos, praeities ir ją per save prikelti, naujai visu savimi išgyventi. Tradicinė daina mus sujungia su praeitimi ir leidžia įleisti dabartyje šaknis į gilią, prasmingą dirvą, kurioje ir vėl auga dabarties medžiai su skambančiais istorijos aidais, lapais ir šakom. Kviečiu prisiliesti prie mūsų kultūros turto, tradicinių dainų, ratelių, žaidimų ir taip aktuakizuoti šį tradicinį kraitį šiandien. O dainos linkiu tegu skamba visur! Lauke, gatvėje, mašinoje, miške, gimtadienyje, o gal net kitoje šalyje, juk kitataučiams įdomu labiausiai tai, kuo mes kitokie ir ką turime savito, etninė muzika ir yra tas unikalus deimantas, kuriuo mes galime džiaugtis ir džiuginti kitus. Tegu skamba, tegu šildo ir džiugina širdis daina ir muzika! Tegu sujungia tada ir dabar į darnią visumą.